Religinės priežastys
Praktika, kad musulmonės moterys nešioja skareles, pirmiausia kyla iš Korano mokymo, pagal kurį moterys turi būti kuklios ir pridengti kūno dalis, kurios laikomos privačiomis,{0}}pvz., plaukus, kaklą ir krūtinę. Ši praktika išreiškia pagarbą ir paklusnumą Allahui; tai laikoma priemone išlaikyti moterų orumą ir apsaugoti jų privatumą, vengiant nepageidaujamo dėmesio ir priekabiavimo. Šalikas simbolizuoja, kad vidinės savybės yra svarbesnės nei išvaizda, ir yra religinio atsidavimo liudijimas.
Skarų papročiai yra glaudžiai susiję su regionų kultūromis. Dar prieš islamo plitimą Artimuosiuose Rytuose moterys turėjo tradiciją nešioti skareles, kad apsisaugotų nuo vėjo ir smėlio. Po islamo atsiradimo šis paprotys susiliejo su religine doktrina ir sudarė savitą kultūros simbolį. Šalikų dėvėjimo stiliai, spalvos ir būdai skiriasi įvairiuose regionuose,-pvz., Arabų pasaulyje, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Azijoje,-atspindintys kultūrinę integraciją ir paveldą. Pavyzdžiui, Hui musulmonės, priklausomai nuo amžiaus, nešioja žalias, juodas arba baltas skareles, atitinkamai simbolizuojančias jaunystę, orumą ir tyrumą.
Skarelės istorija siekia senovės semitų gentis, kur iš pradžių ji tarnavo kaip apsauga nuo stichijų ir genties tapatybės žymuo. Vystantis religijai, skara pamažu tapo religiniu judaizmo, krikščionybės ir islame simboliu. Pavyzdžiui, žydų įstatymai reikalauja, kad ištekėjusios moterys prisidengtų plaukus, o krikščionės tradiciškai dėvi šydus per Mišias. Islame skara iš genties žymeklio virto religine prievole. Per visą istoriją ji taip pat įgavo politinę reikšmę-, pvz., mandatus ir prieš{5}}judėjimus, susijusius su skarelėmis Irane,-atspindinčius sudėtingą religijos, politikos ir modernizacijos sąveiką.
